Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

Kynferšislegt ofbeldi innan samfélags heyrnarlausra og žöggun žess

Eftir Elsu Björnsdóttur, stjórnarmann SVB

Inngangur 

Leyndarmįl er vitneskja sem er ekki sögš öllum, hśn getur veriš jįkvęš į borš viš óvęnta afmęlisveislu handa einstaklingi sem mį ekkert frétta fyrr en į sķšustu stundu žegar mętt er ķ veisluna, eša gjafir sem eiga ekki aš koma ķ ljós fyrr en pakkinn er opnašur. Leyndarmįl žrķfast af žvķ einstaklingur eša hópar įkveša aš segja ekkert og sį sem ętti aš vita sannleikann veit žį ekkert. Gott dęmi um samfélagsleyndarmįl eru sögurnar af jólasveinum. Fulloršiš fólk tekur žį mešvitaša įkvöršun um aš segja börnunum ekki aš žessar sögur séu uppspuni, aš jólasveinar séu ekki til. Tilgangurinn er ekki neikvęšur heldur er markmišiš aš börnin njóti įkvešinnar gleši yfir žeirri tilhugsun aš ókunnugur skeggjašur karl komi alla leiš ofan śr fjöllum, ķ žeim eina tilgangi aš glešja žęgu börnin og gefa gjafir ķ skóinn. Samfélagiš įkvešur žį aš lįta leyndarmįliš ganga kynslóš fram af kynslóš og višhalda blekkingunni. Börnin fį svo aš uppgötva sjįlf aš jólasveinninn sé ekki til. Žegar žau uppgötva sannleikann er žeim kennt aš segja ekkert, žvķ litli bróšir eša litla systir mega ekkert vita og verša žvķ um leiš virkir žįtttakendur ķ lyginni sem samfélagiš kallar hefš. 

            Annars konar žöggun hefur višgengist ķ samfélagi heyrnarlausra en hśn tengist engri gleši heldur tengist hśn įralöngu ofbeldi. Ofbeldi af hendi žeirra sem sjįlfir tilheyršu samfélaginu sem og af hendi annarra sem stoppušu stutt ķ samfélaginu og žöggušu ofbeldiš svo nišur žvķ enginn mįtti vita neitt.  Ofbeldi er hęgt aš skoša frį mörgum sjónarhornum, žvķ lķkamlega, andlega, félagslega og loks kynferšislega. Kynferšislegt ofbeldi gagnvart börnum er sérlega viškvęmt umręšuefni en žvķ umręšuefni viršist fylgja mikil skömm og heitar tilfinningar sem erfitt er aš rįša viš.  Saga heyrnarlausra er mjög ofbeldisfull og hęgt er aš rekja žaš til żmissra žįtta sem allir tengjast žvķ beint eša óbeint aš breyta įtti heyrnarlausu börnunum og gera žau lķkari žeim heyrandi.  Raddmįlsstefnan sem byrjaši į žinginu ķ Milanó og barst śt um allan heim, gerši žaš aš verkum aš börnin fengu į žesum tķma óešlilegt mįlaumhverfi. Skorturinn į tįknmįli ķ samskiptum leiddi af sér einangrun žeirra heyrnarlausu og slęma menntun. Lķkur mį telja į aš sś mešferš sem heyrnarlausir hlutu į žessum tķma hafi haft žęr afleišingar aš ofbeldiš varš svona sterkur žįttur ķ lķfi žeirra. Ég mun ekki tala um allar tegundir ofbeldis ķ žessari ritgerš heldur einungis žann žįtt sem snżr aš kynferšislegu ofbeldi gagnvart heyrnarlausum og žį ašallega heyrnarlausum börnum. Višfangsefni ritgeršarinnar er aš skoša hvernig žetta ofbeldi hafši įhrif į lķf og stöšu heyrnarlausra į Ķslandi. Eins ętla ég aš leitast viš aš reyna aš svara spurningunni „hvers vegna varši žöggunin svona lengi innan samfélags heyrnarlausra?“

 

Pįll  og sagan                                                                                                   

Kynferšisleg misnotkun og žöggun žess viršist hafa fylgt sögu heyrnarlausra frį žvķ aš fyrsti heyrnleysingjaskólinn var stofnašur en žaš tķmabil spannar rśmlega 100 į eša frį įrinu 1867 til įrsins 2000. Eftir aš séra Pįll Pįlsson var vķgšur prestur hóf hann aš kenna heyrnarlausum börnum. Hann var sį fyrsti į Ķslandi til aš verša skipašur mįl- og heyrnleysingjakennari.  Skólinn hafši ašsetur sitt į Prestbakka og ķ byrjun hafši hann žrjį nemendur sem allir voru unglingar en žeim fjölgaši sķšan og voru aš jafnaši fimm til sjö nemendur hjį Pįli į Prestbakka.  Auk žess sem Pįll var prestur, žį gaf hann śt žrjįr kennslubękur fyrir mįl- og heyrnarlaus börn, starfaši sem alžingismašur ķ įtta įr ķ žvķ starfi tókst honum aš lįta lögleiša skólaskyldu fyrir heyrnarlaus börn og afla sér viršingar sem talsmašur heyrnarlausra barna. Ķ žau 20 įr sem hann hélt uppi kennslu heyrnarlausra nįmu hjį honum alls 19 ungmenni į aldrinum 10 til 27 įra og kenndi hann žeim allt frį einu įri upp ķ sjö įr. Sögur gengu um kvensemi hans og hann var talinn hafa eignast börn meš a.m.k. tveimur nemenda sinna. Vitaš er aš önnur var Anna Sigrķšur Magnśsdóttir sem eignašist barn meš Pįli 1876 į mešan hśn stundaši nįm sitt į Prestbakka hin er ekki nafngreind og ekki vitaš hver hśn er. Kirkjuyfirvöld voru ekki sįtt viš Pįl į žessum tķma og hann žurfti aš hafa fyrir žvķ aš halda mannorši sķnu hreinu og brį žvķ į žaš rįš aš gifta Önnu öšrum heyrnarlausum nemanda. sķnum og fį til žess leyfi hjį biskupinum. Žannig losaši hann sig undan foreldraskyldum sķnum gagnvart barninu sem og skyldum gagnvart nemandanum meš žvķ aš tala fyrir hana, heyrnarlausa konuna sem eflaust gat ekki variš sig sjįlf.  Anna Sigrķšur Magnśsdóttir sem žekkt er ķ samfélagi heyrnarlausa sem Anna mįllausa var fędd c.a. įriš 1855 en hśn var 27 įra įriš 1877 er séra Pįll óskaši eftir aš gifta hana 25 įra heyrnarlausum manni Kristjįni Jónssyni svo barn hennar og Pįls yrši kennt viš Kristjįn. (Reynir Berg Žorvaldsson, 2010, bls 15 til 27)

Žaš aš hin heyrnarlausa konan var aldrei nafngreind er gott dęmi um žöggun en enn ķ dag hefur nafn hennar aldrei komiš fram ķ neinum skrįšum heimildum einungis er hennar getiš sem barnsmóšur Pįls ķ śtgįfu Jóns Hnefils Ašalsteinssonar, Af jökuldalsmönnum og fleira fólki.  Leyndarmįliš fékk žvķ aš lifa og aldur hennar, nafn barnsins og hvaš varš um žį konu veit enginn enn ķ dag. (Žorkell Björnsson frį Hnefilsdal, 1981, bls 11-17)


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Stefįn Ž. Karlsson - enn deyr Breišvķkingur

stefan karlssonBreišvķkingurinn Stefįn Žorkell Karlsson ljósmyndari andašist heima hjį sér žann 2. jśnķ sķšastlišinn. Af Breišvķkingum į tķmabili drengjavistunar, 1953-1972, hafa žar meš andast aš lįgmarki 33 af 126 drengjum eša rśm 26% (en óljóst er meš afdrif eins til žriggja til višbótar).

Stefįn fęddist 15. maķ 1954 og var žvķ 56 įra. Hann var vistašur į Breišavķk ašeins 10 įra gamall, ķ september 1964 og var vistašur vestra ķ tęp 2 įr, "losnaši" ķ įgśst 1966. 

Stefįn įtti 5 eigin börn, meš fjórum męšrum, og var fósturfašir tveggja til višbótar. Breišavķkursamtökin senda žeim og öšrum ašstandendum sķnar innilegustu samśšarkvešjur. Formašur samtakanna, Bįršur Ragnar Jónsson (sem var samtķša Stefįni vestra) minnist hans ķ athugasemdadįlki viš fęrslu žessa.

Jaršarförin fer fram frį Digraneskirkju žrišjudaginn 15. jśnķ kl. 15.

Minningargreinar śr Morgunblašinu er aš finna ķ athugasemdadįlk fęrslunnar. Blessuš sé minning Stefįns.


Breišavķkurmįlin žremur įrum sķšar

Um žessar mundir eru lišin žrjś įr sķšan „Breišavķkurdrengirnir“ stigu fram og sögšu sķna sögu, fyrst ķ DV og Kastljósi. Žjóšarmein var afhjśpaš og žjóšarsįlin var žrumu slegin. Lesendur og įheyrendur fengu vitneskju um fįheyrša haršneskju sem mętti vistheimilabörnum – fyrir bara 30-50 įrum. Mišaldra menn stigu fram, lżstu lķkamlegu og andlegu ofbeldi og annarri illri mešferš, missi og skort.

Viš žekkjum žessa sögu – hśn gleymist ekki svo glatt. Ekki sķšur hefur heimildamyndin Syndir fešranna dżpkaš žessa umręšu, til višbótar viš mynd Gušnżjar Halldórsdóttur og félaga, Vešramót.

Viš žekkjum lķka aš samfélag nśtķmans tók žessar frįsagnir alvarlega og hrinti af staš rannsókn į fortķš fjölda vistheimila og er sś vinna enn ķ gangi, ķ höndum Spanó-nefndarinnar svoköllušu. Fyrst kom Breišavķkur-skżrslan, en nżveriš kom önnur skżrslan śt, um Kumbaravog og fleiri heimili. Óljóst er meš žrišju skżrsluna, en vinna viš sum vistheimili er langt komin.

Stétt stjórnmįlamanna į Ķslandi žótti mįliš alvarlegt og rķkisstjórn Geirs H. Haarde (D+S) bošaši „sanngirnisbętur“ og sérstakt frumvarp um žaš. Vel kom fram aš hugsanleg lögbrot frį žessum tķmum vęru fyrnd. Drög aš frumvarpi voru kynnt, en žeim var illa tekiš af ętlušum bótažegum. Į žeim tķmapunkti kom Hruniš.

Viš žaš varš ljóst aš vķsitala manngęsku samfélagsins gęti lękkaš, ķ įšurnefndri sanngirni męlt. Žaš į eftir aš koma ķ ljós, en eftir aš rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur tók viš mįlinu hefur bęši komiš afsökunarbeišni innan śr Stjórnarrįšinu, fyrir žjóšarinnar hönd og rįšamenn hennar, og betur hefur gengiš aš eiga samrįš viš fulltrśa stjórnvalda um hiš minnsta ašferšarfręšina viš aš įkvarša bętur til handa samžykktum bótakrefjendum. Nżtt frumvarp um „sanngirnisbętur“ er ķ nįmunda viš lokavinnslu. Žar er żmislegt jįkvętt aš finna, en sumt vantar enn og žį ekki sķst upphęšir. Žęr eru enn į huldu.

Breišavķkursamtökin var fyrst félagsskapur „drengjanna frį Breišavķk“, en fyrir tveimur įrum voru samtökin galopnuš sem samtök fyrrum vistbarna į öllum vistheimilum hins opinbera og žau voru opnuš almenningi. Bęši vegna nafnsins og śt frį žvķ hverjir eru duglegastir viš aš męta į fundi, hafa samtökin stimpil žessa sérstaka vistheimilis į sér, en žetta eru regnbogasamtök eftir sem įšur. Vonandi verša raddir fyrrum vistbarna annarra vistheimila sterkari innan samtakanna žegar frį lķšur, ef til vill eftir nafnabreytingu (ef til žess stendur vilji). Ķ sķnum samtölum og öšrum samskiptum viš fulltrśa stjórnvalda um frumvarpiš hafa samtökin aš sjįlfsögšu hugsaš śt frį hagsmunum heildarinnar, enda mörkušu stjórnvöld žį stefnu, sem ekki var vikiš frį, aš boša lög sem nęšu til heildarinnar, en ekki einstakra vistheimila. Reyndar held ég aš fįum dyljist sérstaša vistheimilisins aš Breišavķk hvaš umfang hörmunga varšar, en śt af fyrir sig hafši hver stašur sķna sérstöšu. Ég hygg aš įrangur hafi nįšst, en į lokasprettinum gefur augaleiš aš žaš žarf aš pressa į Alžingi um aš gera betur en rķkisstjórnin. Og žaš žarf aš skżra betur įbyrgš og aškomu žeirra sveitarfélaga sem įttu hlut aš mįli.

Žaš er „sanngjarnt“ ķ žessu mįli aš žau fyrrum vistbörn sem uršu aš žola MIKIŠ ofbeldi og mikla ašra illa mešferš, persónubundna og félagslega, kulda og skort į hlżju, vinnužręlkun, menntunarskort, einangrun frį fjölskyldu og eigin menningu og fleira įmóta eigi aš fį MIKLAR bętur. Žau sem upplifšu lķtiš af ofangreindu fįi  eftir žvķ minna. Žau sem upplifšu ekkert af ofangreindu fįi ekkert. Erfitt įrferši ķ samélaginu breytir žvķ ekki į nokkurn hįtt, aš til aš bęturnar verši sanngjarnar verša žęr ķ višeigandi tilfellum vera ķ žvķ męli aš žaš breyti lķfi vištakandans algjörlega til betri vegar.

Žaš er į teikniborši forsętisrįšuneytisins aš leggja viškomandi frumvarp fram um eša eftir mišja febrśar-mįnuš. Įstęša er til aš hvetja almenning til aš lišsinna viš aš žrżsta į um aš uppgjör žessara mįla verši žannig aš sómi sé aš.

Frišrik Žór Gušmundsson


Leitaš aš vistbörnum į Silungapolli

Kona, sem vistuš var į Silungapolli um 1945, vill gjarnan komast ķ samband viš fyrrum vistbörn sem voru žar į sama tķma. Upplżsinga mį leita ķ netfanginu elinhirst@gmail.com.

Mišaš viš sögu vistehimilanna er ljóst aš leitaš er eftir vistbörnum ķ fyrstu hópunum sem sendir voru į Silungapoll. Silungapollur var starfręktur frį 1945 til 1971. Žar var rżmi fyrir 30 einstaklinga ķ heilsįrsvistun auk 80 til višbótar į sumrin. Meginhlutverk Silungapolls var aš annast börn ķ skamman tķma vegna erfišra heimilisašstęšna. Dvalartķmi var mjög breytilegur. Frį nokkrum dögum til nokkurra mįnaša og jafnvel nokkurra įra ķ sumum tilfellum. Flest börn sem voru ķ heilsįrsvistun voru ekki į skólaskyldualdri. Ž.e.a.s. ekki oršin 7 įra žó į žvi hafi vissulega veriš undantekningar. Silungapollur er ķ nįgrenni Reykjavķkur rétt austan viš Raušhóla og lét Reykjavķkurborg rķfa hśsakostinn fyrir nokkrum įrum.


Enn deyr Breišavķkurdrengur - og félagsfundur framundan

Enn einn Breišavķkurdrengurinn er fallinn langt fyrir aldur fram. Siguršur Lindberg Pįlsson lést į heimili sķnu 13. september sķšastlišinn og fer śtför hans fram frį Fossvogskirkju fimmtudaginn 24. september kl. 13 - į morgun.

Siguršur Lindberg var fęddur 12. nóvember 1946 og var į Breišavķk ķ rśm 2 įr, frį aprķl 1958 til įgśst 1960, žegar hann var 11-13 įra.  Félagsmenn BRV eru hvattir til aš męta ķ kirkjuna į morgun.

Ef talningin er rétt žį er Siguršur aš lķkindum 34. Breišavķkurdrengurinn af 128, mišaš viš vistun į tķmabilinu 1954-1972.  Lišlega fjóršungur manna į besta aldri. Margir žeirra hafa falliš fyrir eigin hendi.

Félagsmenn eru minntir į aš reglulegir félagsfundir eru aš hefjast į nż, sķšasta žrišjudag ķ hverjum mįnuši. Félagsfundur veršur žvķ žrišjudagskvöldiš 29. september, eftir tępa viku. Vęntanlega ķ fundarsalnum ķ JL-hśsinu, en žaš į eftir aš stašfesta žaš og veršur tilkynnt um žetta tķmanlega. 


Skżrsla um Kumbaravog, Bjarg og Heyrnleysingjaskólann

 Og žį er komin Spanónefndar-skżrsla um Kumbaravog, Bjarg og Heyrnleysingjaskólann. Fréttin sem fęrsla žessi er tengd viš segir frį afsökunarbeišni Jóhönnu til fyrrum vistbarna og nemenda žessara stofnana, en hér aš nešan er aš finna texta Eyjunnar um skżrsluna og hvaš Jóhanna Forsętis er nś aš boša. Einnig er nešst aš finna tengil į tilkynningu forsętisrįšuneytisins og skżrsluna sjįlfa.

 

Innlent - žrišjudagur - 8.9 2009 - 18:16

Forsętisrįšuneytiš: Lög verša sett um skattfrjįlsar bętur vegna misgjörša į vistheimilum. Eftirlit bętt

stjornarrad5.jpgRķkisstjórnin hefur įkvešiš aš sett verši almenn lög um bętur vegna misgjörša į vistheimilum og aš skipuš verši bótanefnd sem tengilišur vistmanna starfar meš.

Žetta eru mešal fyrstu višbragša rķkisstjórnarinnar viš skżrslu vistheimilisnefndar um Heyrnleysingjaskólann, Kumbaravog og skólaheimiliš Bjarg, sem skżrt er frį ķ tilkynningu forsętisrįšuneytisins nś undir kvöld.

Žar er einnig rętt um skattfrelsi bóta og erfšarétt vegna einstaklinga sem falliš hafa frį og jafnframt aš eftirlit meš vistheimilum af hįlfu hins opinbera verši bętt.

Jóhanna Siguršardóttir forsętisrįšherra, sem segir žessa atburši svartan blett ķ sögu žjóšarinnar, og Įrni Pįll Įrnason félagsmįlarįšherra, bįšust formlega afsökunar į misgjöršunum fyrir hönd stjórnvalda ķ dag. Félagsmįlarįšherra višurkennir aš opinbert eftirlit meš starfsemi vistheimilanna hafi ķ öllum tilvikum brugšist.

Samkvęmt fréttatilkynningu forsętisrįšuneytisins įkvaš rķkisstjórnin įkvaš eftirfarandi sem fyrstu višbrögš:

“1. Starfshópi į vegum forsętisrįšuneytisins verši fališ aš semja drög aš frumvarpi til laga žar sem męlt verši fyrir um greišslu bóta til žeirra sem oršiš hafa fyrir illri mešferš eša ofbeldi į stofnunum eša heimilum er heyra undir gildissviš laga nr. 26/2007. Žar verši byggt į žeim višręšum sem žegar hafa įtt sér staš milli rįšuneytisins og Breišavķkursamtakanna en hlišsjón höfš af nišurstöšum vistheimilisnefndar ķ hinni nżju įfangaskżrslu. Stefnt verši aš žvķ aš frumvarpiš verši lagt fram į Alžingi fljótlega eftir aš haustžing kemur saman.

2. Starfshópi į vegum félags- og tryggingamįlarįšuneytisins verši fališ aš undirbśa stefnumótun stjórnvalda ķ mįlefnum heyrnarlausra meš hlišsjón af įšur fram komnum tillögum og įfangaskżrslu vistheimilisnefndar.

3. Ķtrekaš verši aš śrręši žau į sviši gešheilbrigšisžjónustu sem heilbrigšisyfirvöld komu į laggirnar ķ kjölfar skżrslu vistheimilisnefndar um Breišavķkurheimiliš standi einnig til boša fyrrverandi vistmönnum į öšrum heimilum sem falla undir lög nr. 26/2007.

4. Félags- og tryggingamįlarįšherra taki miš af įfangaskżrslunni viš endurskošun į barnaverndarlöggjöf og framkvęmd og eftirliti į žvķ sviši.

Sett verši almenn lög

Aš žvķ er varšar mögulegar bętur til fyrrverandi vistmanna į heimilum sem falla undir lög nr. 26/2007 žį hefur forsętisrįšuneytiš frį žvķ ķ aprķl sķšastlišnum įtt ķ višręšum og bréfaskiptum viš Breišavķkursamtökin. Er žar mešal annars rętt um hvernig megi endurbęta žaš frumvarp sem žįverandi rķkisstjórn hafši lįtiš vinna voriš 2008 og kynnt hafši veriš samtökunum į žeim tķma. Žaš frumvarp var mešal annars gagnrżnt fyrir aš bętur vęru of lįgar og of mikil įhersla lögš į aš sżnt vęri fram į gešręnar afleišingar vistunar. Sķšustu samskipti voru žau aš rįšuneytiš sendi bréf meš įkvešnum hugmyndum 8. jślķ sl. og Breišavķkursamtökin svörušu meš bréfi dags. 18. įgśst sl. Rįšuneytiš hafši lżst sig reišubśiš til aš śtfęra brįšabirgšasįtt varšandi Breišavķkurheimiliš į grundvelli nśgildandi fjįrheimilda en žvķ var hafnaš.

Žess vegna er įfram unniš aš žvķ aš sett verši almenn lög sem geti įtt viš um bętur vegna misgjörša į öllum žeim heimilum sem koma til skošunar į grundvelli laga nr. 26/2007 um vistheimilisnefnd. Įšur en rętt er um fjįrhęšir ķ einstaka tilfellum er mikilvęgt aš nį sįtt um ašferšafręšina viš įkvöršun bóta, ž.e. rammann um sįtt samfélagins viš žį sem eiga um sįrt aš binda eftir dvöl į vistheimilum fyrir börn.

Meginatriši löggjafar

Rįšuneytiš sér fyrir sér aš meginatriši löggjafar verši žessi:

a. Sett verši į fót bótanefnd en samhliša henni starfi tengilišur vistmanna viš stjórnvöld er ašstoši fyrrverandi vistmenn viš aš nį fram rétti sķnum, m.a. varšandi félagslega ašstoš, heilbrigšisžjónustu og menntun. Žegar skżrsla vistheimilisnefndar liggur fyrir verši auglżst eftir žeim sem telja sig eiga rétt į bótum.

b. Bótanefnd geti śrskuršaš almennar bętur er nemi tiltekinni fjįrhęš, sem eftir er aš įkveša, og sé meginskilyrši aš vistmašur hafi sjįlfur oršiš fyrir illri mešferš eša ofbeldi į mešan vistun stóš.  Ekki verši um strangar sönnunarkröfur aš ręša.

c. Ķ sérstökum tilfellum verši heimilaš aš hękka bętur aš įlitum. Hękkun bóta geti m.a. komiš til vegna alvarleika ofbeldis eša illrar mešferšar, ašdraganda vistunar eša tķmalengdar vistunar.

d. Kvešiš verši į um skattfrelsi bóta, erfšarétt vegna einstaklinga sem fallnir eru frį, ašgang bótanefndar aš gögnum vistheimilisnefndar til aš einfalda mįlsmešferš og lögmannsašstoš.

Forsętisrįšherra mun nś fela starfshópi aš undirbśa frumvarp į grundvelli samskipta rįšuneytisins viš Breišavķkursamtökin og ķ ljósi fyrstu įfangaskżrslu vistheimilisnefndar sem fjallar um žrjś heimili til višbótar eins og įšur segir. Samrįš veršur haft viš samtök fyrrverandi vistmanna og hlutašeigandi sveitarfélög.

Skżrsla vistheimilisnefndar veršur lögš fram į Alžingi ķ nęsta mįnuši,” segir ķ tilkynningu forsętisrįšuneytisins.

Skżrsla vistheimilanefndar ķ heild

 


mbl.is Jóhanna bišst afsökunar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Formašurinn talar viš Spegilinn

Nįttśrulega allt of seint ķ rassinn gripiš, en formašur Breišavķkursamtakanna veršur ķ Spegli RŚV eftir tuttugu, žrjįtķu mķnśtur aš ręša mįlefni samtakanna og vistheimilanna.

Allir aš hlusta.

Reyni svo aš setja slóšina hingaš eftir žįttinn...


Fögnušur yfir afsökunarbeišni og auknum sįttavilja

Į vel sóttum félagsfundi Breišavķkursamtakanna ķ gęrkvöldi, fimmtudagskvöldi 12. mars, var afsökunarbeišni Jóhönnu Siguršardóttur vel fagnaš og fallist į hana. Miklar umręšur uršu einnig um vķsbendingar um aukinn sįttavilja ķ višręšum stjórnar samtakanna viš fulltrśa forsętisrįšuneytisins um sanngirnisbętur til handa fyrrum vistbörnum į vegum hins opinbera, sem sęttu naušung og haršręši.

Fundargerš félagsfundarins:

Dagskrį:

1. Afsökunarbeišni forsętisrįšherra.

2. Fundur stjórnar meš fulltrśum forsętisrįšuneytisins į dögunum um bótamįlin.

3. Önnur mįl.

Aušheyrt var į fundarmönnum aš afsökunarbeišni forsętisrįšherra var vel tekiš og fögnušurinn yfir henni fölskvalaus. Vel kom fram aš višurkenning į misgjöršunum og afsökunarbeišni vęri einna efst į óskalista fyrrum vistbarnanna og var samhljóša samžykkt aš fagna žessum tķmamótum og fallast feginsamlega į afsökunarbeišnina.

Bįršur R. Jónsson formašur samtakanna gerši stuttlega grein fyrir gangi mįla į višręšufundi stjórnar samtakanna meš fulltrśum forsętisrįšuneytisins sl. mįnudag. Ljóst er aš hreyfing hefur oršiš į mįlunum eftir rķkisstjórnarskiptin og aukinn sįttavilji stašreynd. Miklar umręšur fóru fram um žetta, ekki sķst um möguleikann į sęmilega skjótri sįttagjörš um sanngirnisbętur og um alla žį žętti sem spila inn ķ; svo sem efnahagslegt įrferši, mismunandi samningsvilja ólķkra stjórnvalda og fleira. Į fundinum var sķšan kosiš um meginlķnur sem stjórnin hefši umboš til aš leggja til grundvallar į komandi samningafundum og tillaga žar aš lśtandi samžykkt samhljóša. Ekki žykir rétt aš tilgreina upphęšir ķ žessari opinberlega śtsendu fundargerš, en tillögurnar munu fylgja fundageršarbók.  Rétt er žó aš geta žess aš įšur samžykkt stefna var įréttuš; um aš "eitt skyldi yfir alla ganga": Bęturnar yršu ein og sama talan fyrir alla, óhįš dvalarlengd (og žį mišaš viš mešaldvalarlengd 21 mįnuši) og umfangi ofbeldisins. Einnig er hér mišaš viš rķkiš eingöngu, en įbyrgš žeirra sveitarfélaga sem sendu börn į vistheimilin er sjįlfstętt mįl.

Žį mį geta nokkurra umręšna um ofurįhersluna į "Breišavķkurdrengi", en sumum fundarmönnum žótti sem börn į öšrum vistheimilum vęru of mikiš ķ skugga "drengjanna" og of lķtiš rętt um Kumbaravog, Reykjahlķš, Bjarg, Silungapoll og fleiri slķk heimili. Mešal annars kom fram aš nafn samtakanna vęri aš flękjast fyrir ķ žeirri umręšu - og kannski rétt aš įrétta aš Breišavķkursamtökin eru, hvaš sem nafninu lķšur, opin samtök fyrrum vistbarna allra vistheimila hins opinbera og stušningsmanna - ekki bara Breišavķkurbarna. Nefna mį aš Vistheimilanefnd (Spanó-nefnd) er nś aš störfum viš aš rannsaka mörg žessara vistheimila og kalla fyrrum vistbörn žeirra til vištals, en į fundinum kom fram aš einhverjir fundarmanna hefšu enn ekki veriš kallašir fyrir nefndina. Stjórninni var fališ aš kanna žau mįl.


mbl.is Afsökunarbeišni fagnaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Afsökunarbeišni fagnaš!

 Breišavķk.    Žaš er mikiš glešiefni aš Jóhanna Siguršardóttir forsętisrįšherra hefur nś fyrir hönd hins opinbera loks gert žaš sem fyrrum vistbörnin į Breišavķk og vķšar hafa lengi bešiš eftir og forveri hennar, Geir H. Haarde, heyktist į aš gera; bišja žau afsökunar į žeirri ómannśšlegu mešferš sem žau voru lįtin sęta.

Žetta eru merk tķmamót ķ mįlinu. Sjįlfsagt halda żmsir aš bótagreišslur séu žessum fyrrum vistbörnum efst ķ huga, en aušvitaš eru nśmer eitt, tvö og žrjś višurkenningin į žvķ aš óhęfuverk hafi įtt sér staš og aš bešist sé afsökunar į žvķ. 

Žetta er gott veganesti fyrir Breišavķkurbörnin og önnur fyrrum vistbörn į vegum hins opinbera, sem ķ kvöld koma saman į félagsfundi Breišavķkursamtakanna aš ręša sķn mįl. Žar veršur afsökunarbeišni forsętisrįšherrans vafalaust vel fagnaš. 

Fundurinn er ķ kvöld aš Aflagranda 40 og hefst kl. 20:30.


mbl.is Afsökunarbeišni vegna Breišavķkur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Breišavķkurdrengir stigu fram fyrir 2 įrum sķšan

 Nś eru lišin 2 įr frį žvķ aš Kastljós og DV vörpušu sannkallašri samfélagslegri sprengju inn ķ žį tiltölulega slétta og fellda tilveru okkar į Ķslandi. Mišaldra karlmenn stigu fram śr skuggaveröldum sķnum og sögšu frį žvķ hvernig skilningsvana opinber yfirvöld stóšu aš žvķ aš berja žį og svķvirša sem börn og unglinga hįlfri öld fyrr.

"Breišavķkurdrengirnir" įunnu sér ašdįun samlanda sinna. Umfjöllunin um žį leiddi til blašamannaveršlauna. Rannsóknarnefnd var sett į laggirnar og heit strengd. Sanngirnisbótum var lofaš.

Og hvaš hefur žį gerst? Svo gott sem ekki neitt. Fyrri rķkisstjórn lagši fram frumvarp um aš borga drengjunum um žaš bil flatskjįr-virši af bótum og kannski rśmlega žaš ef žeir gętu sannfęrt gešlękna nógu vel um skaša sinn. Meš miklum grįti og ógurlegum gnķstri tanna mętti hķfa sanngirnisbęturnar upp ķ bķl-virši.

Ofbeldinu hafši sum sé ekki linnt. Spurning meš nęstu rķkisstjórn.

Ofangreint er samhljóša bloggi sem Frišrik Žór Gušmundsson skrifaši į blogg sitt og hann leyfir sér aš birta hér. Sömuleišis sér hann įstęšu til aš bęta viš kommenti sķnu vegna žeirrar fęrslu, sem er svona:

Bśinn aš vera aš hugsa um furšulegt mįl ķ allan dag. Ķ samręšu um annaš sagši mašur mér aš hann vęri nżbśinn aš lesa bókina "Óhreinu börnin hennar Evu" eftir Kristjįn Siguršsson (fyrrum forstöšumann į Breišavķk og sķšar forstöšumanns Unglingaheimilis rķkisins ķ Kópavogi).

Ég hvįši. Ég sit ķ stjórn Breišavķkursamtakanna, hef talaš viš ótal félagsmenn, reyni aš fylgjast meš allri fjölmišlaumfjöllun, en samt hefur žaš gjörsamlega fariš framhjį mér aš į sķšasta įri hafi žessi bók komiš śt. Ég fór aš "gśggla" og fann EKKERT um žessa bók nema bókasafnsfręšilegar tilkynningar. Hvergi ritdóm aš sjį, hvaš žį fjölmišlaumfjöllun ašra.

Er mįliš virkilega svona gleymt og grafiš ķ fjölmišlum og annarri umręšu aš svona bók um žetta efni hefur enga athygli og umręšu vakiš?

Ég fór og keypti bókina ķ dag ķ M&M į Laugavegi. Afgreišslukonan įtti erfitt meš aš finna bókina; hśn hafši veriš sett ķ hilluna "heilsufręši". Skrifa kannski um efniš žegar ég er bśinn aš lesa.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband